Accueil > Littérature > Gauvin, Axel

Gauvin, Axel

Dernier ajout : 15 juin 2009.

Gauvin, Axel

Gauvin, Axel

(1944-...)

lundi 3 mars 2008, par Stéphane Hoarau

An lané-koulé :

- 1944 : Lu wa lo zour koté Bois-de-Nèfles (Saint-Denis) ousa lu viv èk son monmon linstitutèr é son papa cultivatèr i donn a li lo gou la lang…
- 1967 : Lu rant l’Ecole Normale Supérieur pou fé zétude an France…
- 1968 : Lu ardésot la mèr pou artourne dan lile èk son lisans Sians Naturèl lu la gingné, pou alé ansègne dann zécole La Réunion…
- 1972 : Lu gingn son lagrégasion Sianse Naturèl…
- 1977 : Lu mèt o pwin èk son bann dalon « Lékritir 77 », é lu fagote Du créole opprimé au créole libéré…

- 1980 : Lu fagot in premié vèrsion Quartier Trois-Lettres (an fransé)…
- 1984 : In dezièm vèrsion lo liv lé fagoté an kréol (an « Lékritir 77 ») é i kri : Kartyé trwa lèt…
- 1990 : Son kozé L’Aimé lé finalis lo pri nasional lo Goncourt…
- mars 2006 : Lu mont in lasosiasion i kri Lofis (L’Office de la Langue créole de La Réunion) ke lé in lobsèrvatwar la langue péi, mé ki ve osi prépar lo térin pou in laménaj’man èk in valorizasion la langue andan loséan…
- 2006 ankor : Zédision K’A i fagot in trwazièm vèrsion Quartier Trois-Lettres, ke lé ékri dan in not kréol (an lékritir « Tangol » sefwasi), é ke i kri Kartié-troi-lète…

Depui lo tan lu la komans ékri, parèy dot zékrivin La Réunion, Axel Gauvin la jamé dékroch son lambision artistik sonm son konba politik. Dann tan lontan (andan zané 70), lu té travay dan in lambians politiko-kulturèl èk bann boug lo PCR (Partie Communiste Réunionnais). Lu té partisipe a la vi bann zasosiasion parèy « Ziskakan » – nu dwa alu bann tèks konm Bato Fou ke Pounia la chanté parézamp – ki té voulé travay pou fé in plas pou la lang La Réunion.

Si nou koné sirtou son bann romansaz (Quartier trois-Lettres èk son trwa vèrsion, L’Aimé, Train Fou, etc.), ni dwa pa oublié ke se prozodi té i viv dann kèr èk in sèl é minm lanvi : lo gou pou in lang, pou in kultur, pou in péi… Axel Gauvin i ansèrv ali la litérature (an fransé) non sèlman pou kré in léspas pou lo limajinasion son péi, mé osi pou lès in tras la lang son péi andan lot lang, sat la France. Konm son frèr Robert Gauvin i di : « Dans la création culturelle, il y a le créole, il y a le français, il peut y avoir aussi le français créolisé. Par exemple, dans ce qu’écrit Axel [Gauvin], le fait qu’il écrive en français et en créole fait que ce qu’il écrit en français est particulièrement intéressant car ce n’est pas le français de France. C’est imprégné de créolité non seulement quant aux situations, non seulement aux sentiments, mais aussi par la langue qu’il utilise » (cf. Robert Gauvin in Tikouti).

Si ni armont dann tan, si ni gard lo péizaz artistik maye-mayé la kultur La Réunion, ni aprswa a nou ke Axel Gauvin la toujour été la, é ke li lé ankor la (èk son bann dalon) : alu la travay in takon vèrsion pou rod in manièr ékri lo kréol (« Lékritir 77 », « Tangol 2001 ») ; ali i travay zordi sonm Lofis, èk l’UDIR, èk Tikouti, etc. ; ali minm i donn lansègnman bann zétidian péi pou transmèt a zot lo gou donn la lang a bann marmay lékol, etc. Lé konm ki diré lu wa in pèp konm in zoumine an soufrans ke ni koné bien, in zoumine i kri « Aimé » : lu la ariv in bo zour dann tourman siklone, in fonm – dawar son mémé – la pri ali sou son zèl pou èd ali arlèv si son janm, pou èd ali tienbo deboute :

« Grand-mère – Magrite est trop heureuse d’être ainsi appelée – s’approche de P’tit-mé, son petit. Van de bambou au flanc (et vannure de chou de Chine, amuse-gueule pour Dame Caoudin, la vache, en remerciement de ses huit bon litres de lait quotidien), elle se penche jusqu’à Ptit-mé. Elle se courbe jusqu’à son oreille, que Grand-Père Bénard, crâne lisse, lunetté de vieille écaille, assis à l’autre bout de l’ombrage du manguier, n’entende – plutôt puisse faire semblant de ne pas entendre – et ne relève la tête de dessus son journal. Alors elle murmure :
_Nous irons, tu verras. Nous irons… »
(L’Aimé, p. 26)

Dèrnié liv (tradiksion èk Robert Gauvin) :

- Evariste de Parny, Chansons Madécasses, Saint-Denis (Réunion), UDIR, 2005.
- Le Gran Kantik (Le Cantique des Cantiques), Saint-Denis (Réunion), UDIR, 2005
- Fr Pour un portrait en français, voir île en île.

Photo : Betty Lorenza Mayer

Maloya.org - Copyright © 2006-2012. Tous droits réservés.

Visiteurs connectés : 6