Accueil > Littérature > Marimoutou, Jean-Claude Carpanin > Marimoutou, Jean-Claude Carpanin

Marimoutou, Jean-Claude Carpanin

(1956-...)

lundi 15 septembre 2008, par Stéphane Hoarau

Toutes les versions de cet article : [Kréol réyoné] [français]

Jean-Claude Carpanin Marimoutou lé sirtou koni pou son travay lunivèrsité La Réunion. Profésèr si lo kanpis lo Moufia, li ansègn dopi pluzièr zané bann litératir loséan Indien, é pli partikilèrman la litératir rénioné. Otèr in tèz i port si lo roman rénioné, èk in takon lartik siantifik si lo zotèr La Réunion, li la touzour késtione la rénionité dan son rapor o langaz. Son lèv fonnkèr i repran lo bann tématik li abord dan son travay siantifik, mé dan in léspri pli intim. Apré Fazèle (1978) é Arracher cinq mille signes (1980), dan Approches d’un cyclone absent (1991), li liv o léktèr son zéspwar konm son déséspwar pou lil. Li di koman lo ralé-pousé listwar la fé chaviré lo rèv in lil ki té gingn pa trouv son plas dan lo monn :

Depuis longtemps le soleil veillait sur son désir.
Le ciel déléguait ses messagers. Sans réponse.
La mer était verte depuis toujours. Seule tolérée.
Cette île était à prendre et nous l’avons prise.
(Approches d’un cyclone absent, p. 21)

Mé koman nou la pri lo lil ? Lo fonnkozèr i devien mélankolik, é li fane son kozé ant lo fransé é lo kréol pou di koman listwar la déchir an dé son mémwar. A lèr ou « la mèr i sagrine », ou « lo sièl lé vantranlèr » (p. 98), li di koman lo larm i mont dan son zié : « pourquoi à l’instant du marcheur, / en moi, cette envie de pleurer ? » (p. 99). So savirman, so brizé la lam la vag si la ros La Réunion, sé la lam listwar : sé lo listwar lésklavaz, sé lo listwar la kolonizasion, sé lo listwar la soumision in pèp… Lo bann mo Carpanin Marimoutou lé la pou fé antann sak i fo pa oublié, sak i fo gard an mémwar pou fé émèrzé in sosiété dan son lintégrité. Ziskan 2002, lotèr i pourswi son prozé poétik mayé èk la politik, èk liv konm Romans pou la tèr èk la mèr (1995), 6 fonnkèr pou band lèt la pèrd la bann / 6 poèmes pour des lettres envolées (2000), ou ankor Narlgon la lang (2002). I fo osi rapèl ke Carpanin Marimoutou té i fé parti lo lasosiasion Ziskakan ke dan lé zané 1960-1970 la angaz a zot dan la politik de lil. Anndan lo lasosiasion navé boug konm Gilbert Pounia (ke la gard lo non pou mont son group), Alain Armand, etc. Dan so tan la, la kréasion artistik té i dégaz pa du konba politik… Lo langaz té fé pou di, pou dénonsé, pou démay la lang ke listwar lavé amaré.

Zordi, Carpanin Marimoutou i kontinu son travay la fak. Ek Robèr, André, li la osi fonn zédision K’A, mé dopi trwa-kat an, lé sirtou èk Françoise Vergès ke li konsakr a li a in not prozé : lo Maison des Civilisations et de l’Unité Réunionnaise (MCUR). An 2005, èk Françoise Vergès zistoman, li la sort in liv i kri Amarres. Créolisations india-océanes. Lo liv lé in lésé ki mèt an pèrspéktiv lo bann késtion i soukouy La Réunion zordi : la késtion la kiltir, la késtion la lang, la késtion la manièr ni vé abit léspas, mé osi, lo bann késtion nout rapor èk tout zabitan loséan Indien. Kosa i lé zordi èt in pèp lé né anndan in monn i krwaz l’Afrique, l’Asie, l’Europe, etc. ? Kosa i lé zordi èt in pèp ke la été koulé anndan la lav zistwar kaf, sinoi, malbar, zarab, zeropéin, etc. ? Sé tout lo travay lo fonnkozèr, mé sé sirtou tout langazman la vi lo zom : romèt lo listwar nout lil dan son relasion èk tout domoun ke la krwaz a zot anndan loséan Indien, pandan in takon lo sièk. Fé artrouv in pèp son gou pou lanbision, fé artrouv in pèp son gou pou in kiltir mélanzé ke na pwin ont ni de son kozé, ni de son lidantité may-mayé.

Fonnkèr Carpanin Marimoutou :

- Fazèle, France, K’A, 2001 (Les Chemins de la Liberté, 1978).
- Arracher cinq mille signes, France, Goutte d’Eau dans l’Océan, 1980.
- Approches d’un cyclone absent, France, Page Libre, 1991.
- Romans pou la tèr èk la mèr, France, Grand Océan, 1995.
- 6 fonnkèr pou band lèt la pèrd la bann / 6 poèmes pour des lettres envolées, France, K’A, 2000.
- Narlgon la lang, France, K’A, 2002

Zétud Carpanin Marimoutou :

- Le roman réunionnais. Une problématique du Même et de l’Autre. Essai sur la poétique du texte romanesque en situation de diglossie, Thèse de Doctorat sou la diréksion Robert LAFONT, Université Paul Valéry – Montpellier 3, 1990.
- L’Espoir Transculturel II : Ile et fables, psychanalyse, langues et littératures (èk Jean-François REVERZY), France, INSERM / L’Harmattan, 1990.
- Travaux et documents (dir.), n° 6 & 7 « Le discours et ses sites. Mélanges de linguistique et de littérature offerts à Michel Carayol », France (Réunion), Université de la Réunion, juin-oct. 1995.
- L’Insularité : Thématique et Représentation (èk Jean-Michel RACAULT), Paris, L’Harmattan, 1995.
- Un état des savoirs à La Réunion. Tome II, Littératures (èk Valérie MAGDELAINE-ANDRIANJAFITRIMO), France (Réunion), LCF-Université de La Réunion, 2004.
- Amarres. Créolisations india-océanes (èk Françoise VERGES), Paris, L’Harmattan, 2005.

Enregistrer au format PDF Version imprimable de cet article Version imprimable envoyer l'article par mail envoyer par mail

Réagir à cet article

Qui êtes-vous ?

Pour afficher votre trombine avec votre message, enregistrez-la d'abord sur gravatar.com (gratuit et indolore) et n'oubliez pas d'indiquer votre adresse e-mail ici.

Ajoutez votre commentaire ici

Suivre les commentaires : RSS 2.0 | Atom

Maloya.org - Copyright © 2006-2012. Tous droits réservés.

Visiteurs connectés : 14